pateikė Gert Martin Hald
Straipsnis pirmą kartą paskelbtas internete: 14 GALI 2015
J Sex Med 2015; 12: 1140 – 1141
Stebina, kad, atsižvelgiant į galimą klinikinę reikšmę, labai nedaug tyrimų bandė ištirti ryšį tarp pornografijos vartojimo ir bendrų seksualinių disfunkcijų bei problemų (toliau - seksualiniai sunkumai). Tai atlikę, projektai daugiausia buvo atvejų analizės ar tikslinės grupės projektai ir duomenų rinkimo metodas. Arba buvo panaudota asmeninė ar klinikinė patirtis. Nors šie tyrimai ir patirtis yra svarbūs, jie negali būti taikomi pornografijos vartojimo poveikiui. Todėl „Landripet“ ir „Stulhofer“ atliktas tyrimas siūlo ilgą ir vertingą tarpkultūrinį pradžią kiekybiniam pornografijos vartojimo ir seksualinių sunkumų ryšių tyrimui.
Apskritai, Landripet ir Stulhoferio tyrimo elementai atspindi kritinius pornografijos tyrimų klausimus. Pirma, mėginys greičiausiai yra tikimybės imtis. Tai būdinga daugeliui šiuo metu vykdomų pornografijos tyrimų [1]. Ši problema gali šiek tiek atsverti įtraukiant trumpus, galiojančius ir patikimus pornografijos vartojimo rodiklius būsimose didelio gyventojų skaičiaus tyrimuose, susijusiuose su seksualumu ir seksualiniu elgesiu. Atsižvelgiant į pornografijos vartojimo paplitimą ir pornografijos suvartojimo dažnumą, ypač tarp vyrų, tai atrodo labai svarbi ir didelė.
Antra, tyrime nustatyta tik viena reikšminga sąsaja tarp pornografijos vartojimo ir tiriamų rezultatų (ty erekcijos disfunkcija), ir pabrėžia, kad šio santykio dydis (dydis) yra mažas. Vis dėlto pornografijos tyrime „dydžio“ aiškinimas gali priklausyti nuo tyrimo rezultatų pobūdžio, kaip nustatytų santykių dydžio. Atitinkamai, jei rezultatas yra laikomas „pakankamai neigiamu“ (pvz., Seksualiniu agresyviu elgesiu), net ir mažo poveikio dydžiai gali turėti didelę socialinę ir praktinę reikšmę [2].
Trečia, tyrime nenagrinėjami galimų moderatorių ar tarpininkų, kurie tiria santykius, ir negali nustatyti priežastingumo. Vis dažniau pornografijos tyrimuose dėmesys skiriamas veiksniams, kurie gali turėti įtakos tiriamų santykių mastui ar krypčiai (ty moderatoriams), taip pat keliams, kuriais tokia įtaka gali atsirasti (ty tarpininkai) [1,3]. Būsimi tyrimai dėl pornografijos vartojimo ir seksualinių sunkumų taip pat gali būti naudingi įtraukiant tokius dėmesius.
Ketvirta, baigiamajame teiginyje autoriai siūlo, kad daugelis veiksnių yra labiau susiję su seksualiniais sunkumais nei su pornografijos vartojimu. Norint geriau įvertinti tai, taip pat kiekvieno iš šių kintamųjų santykinį indėlį, gali būti rekomenduojama naudoti išsamius modelius, galinčius apimti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius ryšius tarp kintamųjų, kurie, žinoma, yra hipotezės, turinčių įtakos rezultatui [3].
Apskritai „Landripet“ ir „Stulhofer“ atliktas tyrimas suteikia pirmąją ir įdomią tarpkultūrinę ir kiekybinę informaciją apie galimas pornografijos vartojimo ir seksualinių sunkumų sąsajas. Tikimės, kad panašios būsimos studijos gali būti naudojamos kaip atspirties taškas tolesniam pornografijos vartojimo ir seksualinių sunkumų tarp vyrų ir moterų tyrimams.
Gert Martin Hald, Kopenhagos universiteto Visuomenės sveikatos departamentas, Kopenhaga, Danija
Nuorodos
1 Haldas GM, „Seaman C“, Linzas D. Seksualumas ir pornografija. In: Tolmanas D, Deimantas L, Bauermeisteris J, George'as W, Pfausas J, Wardas M, red. APA seksualumo ir psichologijos vadovas: t. 2. Kontekstiniai požiūriai. Vašingtonas, DC: Amerikos psichologų asociacija; 2014: 3–35.
2 Malamuth NM, Addison T, Koss M. Pornografija ir seksualinė agresija: ar yra patikimų padarinių ir ar galime juos suprasti
juos? Annu Rev Sex Res 2000;11:26–91.
3 Rosenthal R. Žiniasklaidos smurtas, asocialus elgesys ir mažų padarinių socialinės pasekmės. J Soc Issues 1986; 42: 141–54.
;