Priklausomybės ir streso neurobiologijos vaidmuo maisto suvartojimui ir nutukimui (2017)

Biol Psychol. 2017 gegužės 4. pii: S0301-0511 (17) 30087-X. doi: 10.1016 / j.biopsycho.2017.05.001.

Sinha R1.

Abstraktus

JAV išlieka pasaulinio nutukimo epidemijos priešakyje, o tai daro didelį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Nors yra gerai žinoma, kad energijos suvartojimo ir išlaidų pusiausvyra reguliuojama pagal svorį, augantys įrodymai rodo daugiafunkcinius socialinius, neurobevacinius ir medžiagų apykaitos veiksnius, kurie įtakoja nutukimo riziką. Šioje apžvalgoje pateikiami tokie veiksniai kaip visuotinis atlygio turinčių maisto produktų buvimas aplinkoje ir padidėjęs tokių maisto produktų, kurie skatina smegenų atlyginimų motyvaciją ir streso grandines, įtaką valgymo elgsenai. Šie apdovanojantys maisto produktai, naudojant kondicionuojamus ir stiprinančius efektus, skatina ne tik medžiagų apykaitą, bet ir streso hormonus, kurie savo ruožtu užgrobia smegenų emocinius (limbinius) ir motyvacinius (striatrijos) kelius, skatindami maisto troškimą ir pernelyg didelį maistą. Taip pat aptariamas aukšto streso ir traumos bei pakeistos medžiagų apykaitos aplinkos (pvz., Didesnio svorio, pakeisto insulino jautrumo) poveikis prefrontaliniams žievės savikontrolės procesams, reguliuojantiems emocinius, motyvacinius ir visceralius homeostatinius maisto vartojimo ir nutukimo rizikos mechanizmus. Pateikiama heuristinė sistema, kurioje interaktyvūs dinaminiai neurobekuliacinių adaptacijų metabolizmo, motyvacijos ir streso neurobiologiniai efektai gali dar labiau paremti maisto troškimą, pernelyg didelį maisto suvartojimą ir svorio prieaugį sudėtingu būdu. Aptariami tokių adaptacijų padariniai smegenų priklausomybę skatinančioms ir streso keliams bei jų poveikis pernelyg dideliam maisto vartojimui ir svorio padidėjimui, siekiant išryškinti pagrindinius klausimus, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio moksliniams tyrimams, siekiant geriau suprasti ir spręsti didėjančio nutukimo epidemiją.

ŽODŽIAI:  priklausomybė; maisto suvartojimas; neurobiologija; nutukimas; stresą

PMID: 28479142

DOI: 10.1016 / j.biopsycho.2017.05.001