(L) UBC tyrimas rodo, kad mirksi šviesos ir muzika paverčia žiurkes į probleminius žaidėjus (2016)

SUSIJUSIOS SU STRAIPSNIU

By Internetinių naujienų prodiuseris pasaulinės naujienos

Nors tiriamieji buvo žiurkės, lošiančios dėl saldžių skanėstų, naujas Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad mirksinčios lemputės ir muzika fone skatina priimti rizikingus sprendimus.

Paskelbtas žurnale „Journal of Neuroscience“, UBC tyrėjai bandė suprasti priklausomybę sukeliančio elgesio pobūdį ir tai, kas yra lošimas, dėl kurio kai kuriems asmenims atsiranda kompulsinis poreikis lošti, o tai labai panašu į priklausomybę nuo narkotikų.

Tyrimo metu jie nustatė, kad žiurkės elgėsi kaip problemiškos lošėjos, kai į jų lošimo scenarijų arba „žiurkių kazino“ modelį buvo įtrauktos ir garsinės, ir šviesos signalai. Tolesni tyrimai taip pat nustatė, kad mokslininkai sugebėjo pakeisti elgesį blokuodami konkretų dopamino receptorių. Tai rezultatas, galintis padėti pagrindą žmonių priklausomybės nuo lošimų gydymui.

Smegenyse dopaminas veikia kaip neurotransmiteris ir yra neuronų arba nervų ląstelių išskiriama cheminė medžiaga, kuri siunčia signalus kitoms nervų ląstelėms. Smegenyse yra keli skirtingi dopamino keliai, iš kurių vienas vaidina svarbų vaidmenį atlygio motyvuotame elgesyje.

„Tuo metu tai atrodė kaip kvailas dalykas, nes neatrodė, kad šviesos ir garso pridėjimas turėtų didelės įtakos. Tačiau kai atlikome tyrimą, poveikis buvo didžiulis“, – sakė Catharine Winstanley, UBC psichologijos ir Djavad Mowafaghian smegenų sveikatos centro docentė.

„Kiekvienas, kuris kada nors sukūrė kazino žaidimą ar žaidė azartinį žaidimą, pasakys, kad, žinoma, garsas ir šviesos signalai jus labiau sudomins, bet dabar galime tai parodyti moksliškai.

Jų „žiurkių kazino“ kaip valiutą naudojo saldžius skanėstus ir, nors žiurkės paprastai išmoko išvengti rizikingų variantų eksperimento metu, viskas pasikeitė, kai mokslininkai įtraukė muziką, mirksinčias šviesas ir tonus. Nors mokslininkai nenustebino, kad taktika pasiteisino žiurkėms, jie buvo nustebinti, kaip gerai ji veikė.

Kitas eksperimento žingsnis taip pat suteikė nušvitimo. Kai mokslininkai žiurkėms davė vaistų, kurie blokavo specifinio dopamino receptoriaus, kuris yra susijęs su priklausomybe, veikimą, žiurkės nebeveikė kaip problemiškos lošėjos. O dopamino blokatoriai turėjo minimalų poveikį žiurkėms, kurios lošė be mirksinčių šviesų ir muzikos signalų.

Winstanley teigė nemananti, kad tai „nelaimingas atsitikimas, kai kazino prisipildo šviesos ir triukšmo“, tačiau mano, kad jų tyrimai parodė daug žadančių gydant priklausomybę nuo lošimų.

„Manome, kad sukūrėme geresnį elgesio modelį, susijusį su priklausomybe nuo azartinių lošimų, ir tikimės, kad tirdami, kodėl gyvūnai renkasi tas rizikingas galimybes, suteiksime naujų įžvalgų apie galimus lošimo sutrikimų gydymo būdus“, – sakė ji.


 

ANTRAS STRAIPSNIS SU VIDEO

Vaizdo įrašas -

VANKŪVERIS, Britų Kolumbija, sausio 20 d. (UPI) – Mirksinčios šviesos ir muzika skatina žiurkes priimti rizikingus sprendimus „žiurkių kazino“ panašiais būdais, kaip jų poveikis žmonėms, o tai, pasak mokslininkų, gali šiek tiek paaiškinti priklausomybę nuo lošimų.

Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žiurkės dažniau elgiasi rizikingai, panašiai į azartinius žaidimus su ryškia šviesa ir garsiais garsais, o jų tikimybė buvo mažesnė, kai jų smegenyse buvo blokuojamas konkretus dopamino receptorius.

Jau įtariama, kad dopamino D3 receptorius yra svarbus priklausomybei nuo narkotikų, o tai reiškia, kad naujasis tyrimas patvirtina teorijas, kad priklausomybės turi bendrą biologinę priežastį.

„Kiekvienas, kuris kada nors sukūrė kazino žaidimą ar žaidė azartinį žaidimą, pasakys, kad, žinoma, garsai ir šviesos signalai jus labiau sudomins, bet dabar galime tai parodyti moksliškai“, – sakė katedros docentė dr. Catharine Winstanley. Psichologija Britų Kolumbijos universitete, a pranešimą spaudai. „Dažnai jaučiu, kad moksliniai modeliai atsilieka nuo kazino dešimtmečiais. Nemanau, kad tai atsitiktinumas, kad kazino prisipildo šviesos ir triukšmo.

Tyrime paskelbtas žurnale Neuroscience, mokslininkai išmokė žiurkes žaisti į azartinius lošimus panašius žaidimus. Tada žiurkės turėjo pasirinkti vieną iš keturių atlygio ir bausmės lošimo variantų ir buvo patikrintas jų atsakas su šviesomis ir be jų bei garsiais garsais.

Nors mokslininkai praneša, kad žiurkės paprastai išmoksta vengti rizikingo elgesio, dėl kurio gresia bausmė, šviesa ir garsas privertė jas toliau rizikuoti. Kai mokslininkai skyrė vaistą, kuris blokavo dopamino D3 receptorius, žiurkių rizikingų sprendimų priėmimas sumažėjo.

„Šis smegenų receptorius taip pat labai svarbus priklausomybei nuo narkotikų, todėl mūsų išvados patvirtina idėją, kad rizikingas elgesys tarp skirtingų ydų gali turėti bendrą biologinę priežastį“, – sakė Britų Kolumbijos universiteto doktorantas Michaelas Barrusas.