(L) Pagalvokite greitai! Rizikuoti! Naujajame tyrime nustatomas ryšys tarp greito mąstymo ir rizikos prisiėmimo (2012)

Galvok greitai! Rizikuoti! Naujas tyrimas nustato ryšį tarp greito mąstymo ir rizikos prisiėmimo

 17 m. vasario 2012 d., Psichologija ir psichiatrija

(Medical Xpress) – Nauji eksperimentai rodo, kad greito mąstymo patirtis skatina žmones labiau rizikuoti. Šis atradimas rodo, kad kai kurios šiuolaikinio pasaulio spartaus tempo filmų naujovės, socialinės žiniasklaidos svetainės, kuriose nuolat atnaujinami naujiniai, skatina žmones rizikingesnio elgesio link. Straipsnis, kuriame aprašomi du eksperimentai, rodantys šį poveikį, pasirodys būsimame Psichologijos mokslų asociacijos žurnalo „Psychological Science“ numeryje.

Mintys gali tekėti greitai arba lėtai. Jei dieną pradėsite nuo kavos puodelio ir el. laiškų pilno pašto dėžutės, kurią per kelias minutes galėsite patikrinti, jūsų mintys gali kilti. Tačiau jei praleisite rytinę kavą ir pradėsite dieną žiūrėdami į tuščią sieną, greičiausiai negalvosite taip greitai. „Daugelis jūsų kasdienės aplinkos aspektų turi įtakos jūsų mąstymo greičiui“, – sako Emily Pronin, Prinstono universiteto psichologijos profesorė, kuri parašė straipsnį kartu su Jesse J. Chandleriu.

Ankstesniuose tyrimuose Proninas nustatė, kad žmonių mąstymo greitis gali keistis, o greitas mąstymas nuteikia žmonėms teigiamai. Ji svarstė, ar greitas mąstymas gali paskatinti žmones labiau rizikuoti.

Viename eksperimente kiekvienas dalyvis pradėjo garsiai skaitydamas smulkmenas, kai jos pasirodė kompiuterio ekrane. Teiginiai ekrane buvo rodomi kontroliuojamu tempu, kuris buvo arba maždaug dvigubai greitesnis nei įprastas skaitymo greitis, arba maždaug dvigubai lėtesnis. Tada dalyvis atliko užduotį, kurios metu savo kompiuterio ekrane susprogdino virtualių balionų seriją. Kiekvienas oro siurblys įmesdavo penkis centus į banką, bet kiekvienas siurblys taip pat padidino tikimybę, kad balionas sprogs; jei dalyvis nustojo siurbti balioną prieš jam sprogstant, jie turėjo pasilikti pinigus, kuriuos sumokėjo, bet jei jis sprogo, jie prarado visus pinigus. Žmonės, kurie buvo skatinami skaityti spartesniu tempu, labiau rizikuodavo: tai yra, jie daugiau pumpuodavo balionus – taigi ir sprogdavo daugiau – nei tie, kurie buvo vesti skaityti lėtesniu tempu.

Antrojo eksperimento metu žmonės žiūrėjo vieną iš trijų vaizdo įrašo versijų, kurios keitėsi savo tempu. Visuose vaizdo įrašuose buvo toks pat neutralus turinys (krioklių, iguanų, miesto peizažų ir kt. scenos), tačiau skyrėsi vidutinė kadrų trukmė (arba laikas tarp pjovimų). Tempas buvo arba labai greitas (maždaug greitas kaip muzikinis vaizdo klipas), vidutinio greičio (kaip tipiškame Holivudo filme) arba kažkur tarp jų. Tada dalyviai užpildė standartinę priemonę, klausdami, kiek tikėtina, kad per ateinančius šešis mėnesius jie imsis įvairių rizikingų elgsenų, pavyzdžiui, rūkys marihuaną, seks nesaugiai arba paliks darbo užduotis paskutinei minutei. Įrodyta, kad ši priemonė nuspėja tikrąjį rizikingą elgesį. Rezultatas: kuo greičiau žmonės pamatė vaizdo įrašą, tuo daugiau rizikuoti jie ketino per ateinančius šešis mėnesius.

Metodus, kuriuos Proninas ir Chandleris naudojo žmonių mąstymo greičiui pakeisti, lengva įsivaizduoti realiame pasaulyje. Greitas skaitymas, kaip ir pirmajame eksperimente, tiesiogiai primena būdą, kaip kai kuriuose kabelinės televizijos naujienų kanaluose naujienų antraštės nuskaitomos ekrano apačioje. O filmo manipuliacija tiesiogiai primena skirtingą filmų ir vaizdo įrašų tempą, kurį žmonės mato kasdieniame gyvenime.

Šie eksperimentai rodo, kad tai, kaip greitai žmonės verčiami susimąstyti, gali turėti įtakos tam, ar jie toliau lošis rizikingus finansinius azartinius lošimus akcijų rinkoje ar kazino. Greitai mirksinčios šviesos ir greita muzika kazino gali paspartinti mąstymą taip, kad padidintų žmonių rizikingus polinkius, kaip ir liūdnai pagarsėjęs greitas prekybos aikštelės tempas.

Filmų, kuriuos žiūrime, tempas laikui bėgant taip pat nuolat didėjo. Antrasis tyrėjų eksperimentas rodo, kad tokie pokyčiai gali paskatinti žmones labiau rizikuoti, pavyzdžiui, nesaugius lytinius santykius ir narkotikų vartojimą. „Kas priverstų ką nors greitai susimąstyti? Galbūt greito tempo filmas arba pardavėjas, kuris pateikia greitą pardavimo žingsnį“, – sako Proninas. „Jums to nežinant, šie dalykai gali paskatinti jus labiau rizikuoti.

Psichologijos asociacijos asociacija

„Galvok greitai! Rizikuoti! Naujas tyrimas nustato ryšį tarp greito mąstymo ir rizikos prisiėmimo. 17 m. vasario 2012 d. http://medicalxpress.com/news/2012-02-fast-link.html