Sekso žiūrėjimas televizijoje numato paauglių seksualinio elgesio pradžią (2004)

PAGRINDINIAI FAKTAI

Ankstyva seksualinė pradžia yra svarbi socialinė ir sveikatos problema. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma seksualiai patyrusių paauglių norėtų ilgiau laukti lytinių santykių; kiti duomenys rodo, kad neplanuotas nėštumas ir lytiškai plintančios ligos dažniau pasitaiko tiems, kurie lytinį gyvenimą pradeda anksčiau. Amerikos pediatrų akademija teigė, kad sekso vaizdavimas pramoginėje televizijoje (TV) gali prisidėti prie ankstyvo paauglių sekso. Maždaug dviejuose trečdaliuose TV programų yra seksualinio turinio. Tačiau empiriniai duomenys, tiriantys ryšį tarp sekso per televiziją ir paauglių seksualinio elgesio, yra reti ir nepakankami priežastinio poveikio problemai spręsti. DIZAINAS IR

DALYVIAI

Atlikome nacionalinį išilginį tyrimą, kuriame dalyvavo 1792 paaugliai nuo 12 iki 17 metų amžiaus. Pradiniuose ir 1 metų tolesniuose interviu dalyviai pranešė apie savo televizoriaus žiūrėjimo įpročius ir seksualinę patirtį bei reagavo į daugiau nei tuziną veiksnių, kurie, kaip žinoma, yra susiję su paauglių seksualiniu pradėjimu. Televizijos žiūrėjimo duomenys buvo sujungti su mokslinės TV seksualinio turinio analizės rezultatais, siekiant nustatyti seksualinio turinio poveikio, seksualinės rizikos ar saugumo vaizdų ir seksualinio elgesio vaizdų (palyginti su kalbomis apie seksą, bet ne apie elgesį).

REZULTATŲ PRIEMONĖS

Lytinių santykių pradžia ir negimdinio seksualinio aktyvumo pakėlimas per 1 metus.

REZULTATAI

Daugiamatė regresinė analizė parodė, kad paaugliai, kurie pradžioje žiūrėjo daugiau seksualinio turinio, buvo labiau linkę pradėti lytinius santykius ir pereiti prie labiau pažengusios nesusijusios seksualinės veiklos kitais metais, kontroliuodami respondentų savybes, kurios kitaip galėtų paaiškinti šiuos santykius. Pakoreguoto lytinio akto efekto dydis buvo toks, kad 90-ajame TV sekso procentilyje esančių jaunuolių prognozuojama lytinio akto pradžios tikimybė buvo maždaug dvigubai didesnė nei 10-ojo procentilio jaunuolių, visų tirtų amžiaus grupių. Televizijos žiūrėjimas, apimantis tik kalbas apie seksą, buvo susijęs su ta pačia rizika, kaip ir televizijos, kurioje vaizduojamas seksualinis elgesys, buvimas. Afroamerikiečių jaunuoliai, kurie žiūrėjo daugiau seksualinės rizikos ar saugumo vaizdų, buvo mažiau linkę pradėti lytinius santykius kitais metais.

IŠVADOS

Sekso žiūrėjimas per televizorių numato ir gali paspartinti paauglių seksualinį pradžią. Sumažinus seksualinio turinio kiekį pramoginėse programose, sumažinus šio turinio buvimą paaugliams arba padauginus nuorodų į galimas neigiamas seksualinės veiklos pasekmes ir vaizdų apie jas, gali būti pastebimai atidėtas bendradarbiaujančios ir nesusijusios veiklos pradžia. Arba tėvai gali sumažinti seksualinio turinio poveikį žiūrėdami televizorių su savo paaugliais vaikais ir aptardami savo įsitikinimus apie seksą ir vaizduojamą elgesį. Pediatrai turėtų skatinti šias šeimos diskusijas.