Kaip skamba kaip niekada, aš niekada neįsivaizdavau, kad 90 dienos PMO būtų laisvos, ji tiesiog tapo tokia reguliari mano gyvenimo dalimi. Iš pradžių aš maniau, kad nesijaudinau dėl jokios priežasties, ir porno buvo visiškai normalus dalykas 17, dabar 18 metų vaikinai žiūrėti
Bet nuo to laiko supratau, kad tai mane tik pablogino. Buvau tokia silpna norams, nes tai buvo lengvas pabėgimas nuo tikrų problemų. Anksčiau maniau, kad tai jaučiasi gerai, bet dabar net neįsivaizduoju kodėl; tai daugiau nejautra nei malonumas.
Net negaliu prisiminti, kaip sužinojau apie šį subredditą, bet žinau, kad iš pradžių jį atmetiau kaip nesąmonę. Bet kai tas apgailestavimo ir nusivylimo jausmas suvalgė mano žarnyną ir po valandos trukmės sesijos dar labiau pablogėjo, žinojau, kad noriu ką nors padaryti. Nusprendžiau išbandyti „NoFap“, bet laisvai. Kelias dienas praleisčiau be PMO ir galvojau: „gerai, turėsiu dabar. Bent jau ne kiekvieną dieną “. Maniau, kad tai pakankamai gerai; neteisinga. Egzamino laikotarpiu aš praleidau dvi savaites be jo ir jaučiausi puikiai, bet tuo metu aš jį atidėjau, kad galiausiai baigčiau egzaminus, o ne „NoFap“, ir vėl patekau į pornografiją. Vis dėlto šis jausmas tiesiog neišnyks, todėl po gero mėnesio nusprendžiau šįkart mesti tikra.
Pirmos dvi savaitės buvo sunkiausios. Kai pasakysi sau, kad kažko nepadarysi, atrodo, kad pagunda tai padaryti atrodo iš niekur. Blogiausia diena buvo pirmoji mano vasaros atostogų diena. Visą dieną mokykloje, savo galva, buvau įsitikinęs, kad nepasiduosiu, jog tai sugadins visą mano vasaros nuotaiką ir nustatė toną kitoms šešiems savaitėms. Štai, tuščias namas atrodė per geras, kad galėčiau atsispirti, ir aš valandą po namo grįžau į savo nešiojamąjį kompiuterį. Bet tada aš išgirdau tą mažą balsą pakaušyje, proto balsą, kuždantį „žinai, kaip blogai jautiesi vėliau“. Taigi, užuot trenkęsis į kažkokią nepažįstamą moterį, spustelėjau panikos mygtuką „NoFap“, kurį sukūriau savo pagrindinio puslapio mygtuku (rekomenduočiau visiems, kurie stengiasi tai padaryti), ir neliečiau savo penio.
Aš buvau teisus, tai nustatė mano vasaros toną. Pirmą kartą nuo to laiko, kai jį atradau, nemasturbavau visą vasarą. Kiekvieną dieną norėdavau pabusti po šaltu dušu ir sakyti sau: „Aš nežiūriu pornografijos“. Aš buvau daug produktyvesnis, išmokau groti gitara, iš tikrųjų skaitiau knygas pamokoms, tiesiog pabuvau su draugais. Lėtai bandau tobulėti, būti malonesnė žmonėms, praplėsti savo nuomonę ir nuomones bei susirasti naujų draugų. Dauguma mano draugų, žinančių apie mano „NoFap“, nepaiso manęs arba imasi myžimo, bet aš tikrai nebegalėjau mažiau rūpintis. Esu laimingesnė ir jei pornografija jiems nėra problema, nesitikiu, kad jie tai supras. Manau, kad keli iš jų tai daro, bet nepripažins. Aš tai darau dėl manęs, niekas kitas.
Aš žinau, kad sulaukęs 90 dienų dar nereiškiu, kad esu „išgydytas“ nuo priklausomybės, bet aš tikrai didžiuojuosi tuo, ką padariau. Sąžiningai nesupratau, kad artėjau prie 90 dienų, prieš kelias dienas, kai nuėjau tikrinti. Manau, kad tai gerai, jei nesuvokiame, nes tai parodo, kaip „NoFap“ iš tikrųjų mūsų nevaldo; tai paprasčiausiai pasirinkimas, kurį mes leidžiame siekti geresnių dalykų savo gyvenime. Jei leisime tai mus sunaudoti ir viskas, ką darome, praleidžiame visą laiką šioje svetainėje, tai tikrai nėra daug geriau nei pornografija, kurią taip stengiamės mesti.
Jei jums sunki diena ar jaučiatės potraukiai, žinokite, kad jie praeis. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų sugeba pasiekti 90 ir daugiau dienų. Niekas taip toli nepasiekė be kelių nesėkmių kelyje, atmink, kad tai tavęs nestiprina.
Ačiū už skaitymą!
LINK - 90 dienos ataskaita
by kritika456
;
